pavydis

pãvydis sm. (1); R, MŽ, N, pavydỹs (3^b) NdŽ žr. pavydas 1: Dieve duok pavydį, ne nuoskundą R¹72. Kiti, tiesa, apsako Kristų ir iš pavydžio, ir iš nesandoros RBPvP1,15.